Header image

Projektų įgyvendinimas nuo idėjos „iki rakto"

LIETUVA ŠVENČIA LAISVĖS NUO IŠKASTINIO KURO DIENĄ

2019 10 01

Lietuva galėtų 92 dienas (iki metų galo) apsirūpinti energija tik iš biokuro! Šiemet laisvės nuo iškastinio kuro dieną švenčiame spalio 1 d. – beveik dvejomis dienomis ankščiau nei pernai!

 „Spalio 1 d. Lietuvoje minime laisvės nuo iškastinio kuro dieną – nuo šiandien iki metų galo teoriškai galėtume patenkinti visus savo energetinius poreikius naudodami tik biokurą, -  sako Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė, - džiugu, kad Lietuva šioje vietoje gerokai lenkia Europą. Lietuva vien tik nuosavu biokuru, gaminamu iš miško kirtimo atliekų ir menkavertės medienos, galėtų patenkinti energetinius poreikius net 92 dienas per metus (35 dienomis daugiau nei visa Europa)!”

Mūsų kaimynai lenkai vien iš biokuro pagaminta energija galėtų apsirūpinti 76 dienas per metus, estai – 108 dienas, o suomiai - net 139 dienas. Lietuva pagal biokuro vartojimą pralenkė tokias išsivysčiusias valstybes kaip Vokietija, kuriai savo išteklių užtektų tik 40 dienų per metus, Didžiąją Britaniją, kuriai energijos pagamintos naudojant biokurą užtektų tik 25 dienas.

Vienas iš puikių rodiklių yra tai, kad Lietuvos centralizuotame šilumos tiekime ir pramonės įmonėse biokuras užima vis didesnę dalį. Štai dar prieš 20 metų šilumai ir energijai gaminti daugiausia buvo naudojamos gamtinės dujos ar mazutas ir tik nedidele dalimi – biokuras. Dabar situacija iš esmės pasikeitė - 2011 metais iš iškastinių išteklių (dujų ir mazuto) Lietuvoje dar buvo pagaminama 75,8 % šilumos, 2013 metais – 63,2% šilumos, 2015 metais – 37,1 % šilumos, 2018 metais – tik apie 30,7 % šilumos, o už poros metų ši dalis sumažės iki maždaug 15%. Atvirkščiai proporcingai augo šilumos gamyba iš biokuro.

Biomasės energetika – svarbi šalies ekonomikai

Šiuo metu biokuro pramonės apyvarta per metus sudaro daugiau nei 400 mln. eurų. Biokuro technologijų į kitas šalis per metus eksportuojama už 100 mln. eurų. Šiame sektoriuje dirba apie 7,5 tūkst. darbuotojų (daugiausia jų regionuose) ir planuojama, kad 2020 m. tokių bus apie 10 tūkstančių. Neabejojama, kad biomasės energetikos sektorius šalyje augs, o kartu augs ir darbuotojų atlyginimai. Taip pat bus sukurta dar daugiau darbo vietų, eksportuojama daugiau naujų technologinių sprendimų.

Laisvė nuo iškastinio kuro stipriai sumažino šildymo kainas vartotojams. Pavyzdžiui Kaune lygiai prieš septynis  metus 2012 metų rugsėjo mėnesį šilumos kaina vartotojams siekė 9,79 ct/kWh, šiuo metu kaina yra 3,84 ct/kWh.

Tai neleidžia abejoti, jog biomasės energetika – ne tik itin svarbi šalies energetinės nepriklausomybės užtikrinimo dalis, bet ir visos energetikos pramonės variklis.

2020-ųjų planai jau – įgyvendinti

„Iki 2020-ųjų metų Lietuva įsipareigojo Europos Sąjungai, jog atsinaujinantys energijos ištekliai bendrame galutiniame suvartojime sudarys apie 23 proc. Galima tik pasidžiaugti, kad įsipareigojimus jau įvykdėme. Štai 2017 m. AEI dalis bendrame energijos suvartojime sudarė 25,8 proc. Nepaisant to Lietuva turi ambicingų tikslų iki 2050 metų pasiekti, jog elektra ir šiluma būtų gaminama naudojant vien atsinaujinančius išteklius“, – teigia 15 metų mininčios asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas.

Biomasės energetika – galimybė sumažinti klimato kaitą

Lietuvoje šiuo metu metinis medienos prieaugis yra 17,5 mln. ktm, o iškertama – apie 7,5 mln. ktm. Lietuva pripažįstama viena geriausiai miškus tvarkančia valstybių pasaulyje, todėl, akivaizdu, kad biokuro naudojimas miškams neigiamo poveikio tikrai neturi. Biokuras yra laikomas CO2 neutraliu energijos šaltiniu, nes augdami medžiai ir kiti augalai sugeria CO2 iš atmosferos, o juos panaudojus energijos gamybai, sukauptas anglies dvideginis išleidžiamas į atmosferą. Todėl anglies dvideginio kiekis atmosferoje nedidėja.

Gamtinių dujų centralizuotos šilumos sektoriuje pakeitimas biokuru leido maždaug 1,3 milijonais tonų per metus sumažinti CO2 išmetimus į atmosferą. Biokuras – tai malkinė mediena, šakos, viršūnės, liekančios po miško kirtimo, o taip pat medienos apdirbimo pramonės atliekos. Medžiai nėra kertami biokuro ruošai – tai paprasčiausiai nebūtų ekonomiškai naudinga!

Daugiau informacijos apie Europos biomasės energetikos asociacijos „Bioenergy Europe“ iniciatyvą „European Bioenergy Day“ rasite ČIA.