Header image

Biokuro katilinių technologinės įrangos gamyba

Gruzijoje vykusiame susitikime Asociacija LITBIOMA dalijasi gerąja patirtimi iškastinį kurą keičiant švariais ir vietiniais atsinaujinančiais ištekliais

2017 08 21

Š. m. rugpjūčio 17-tą dieną Asociacijos LITBIOMA prezidentas bei ENERSTENOS Grupės generalinis direktorius Virginijus Ramanauskas kartu su Asociacijos direktore Vilma Gaubyte lankėsi Gruzijoje vykusiuose susitikimuose su Energetikos ministru Ilia Eloshvili, Žemės ūkio ministru Levan Davitashvili, Aplinkos apsaugos ministro pavaduotoja Ekaterine Grigalava, Energetikos ministerijos atsinaujinančių išteklių skyriaus vadove Margalita Arabidze ir kitais specialistais. Ekspertai dalyvavo visą dieną trukusiose dirbtuvėse, kurių tikslas buvo išanalizuoti biomasės panaudojimo galimybes Gruzijoje. Tai buvo jau ketvirtasis LITBIOMA atstovų ir Gruzijos energetikos ekspertų susitikimas.

 „Gruziją ir Lietuvą sieja ne tik itin draugiškas ryšys. Abi šalys yra turtingos miškingais plotais, abi siekia energetinės nepriklausomybės, saugios bei švarios aplinkos savo gyventojams. Lietuva sparčiu žingsniu jau perėjo nuo iškastinio kuro iki švarios ir atsinaujinančios biomasės energetikos. 2000 metais centralizuotame šilumos tiekime biokuras sudarė menkus 2 proc. 2016 metais ši dalis išaugo net iki ~64 proc. 2020 metais prognozuojama ~80 proc. Besidžiaugiant savo pasiekimais būtina nepamiršti svarbios misijos – dalinti savo gerąją patirtį kitoms šalims, kur atsinaujinanti energetika dar tik pradeda vystytis. Gruzija šiandien susiduria tiek su politiniais, tiek ekonominiais išbandymais, yra būtina ir toliau dirbti kartu, dalintis žiniomis ir siekti bendro tikslo – atmosferos dekarbonizacijos.“ Po susitikimo teigė Asociacijos prezidentas Virginijus Ramanauskas.

Gruzija yra turtinga biomasės ištekliais. Šiandien yra skaičiuojama, jog miško atliekų per metus susidaro apie 1 mln. kubinių metrų, tačiau ši žaliava, kuri galėtų būti panaudojama kurui yra paliekama trūnyti miškuose.

„Esame dėkingi Lietuvai už visokeriopą pagalbą ir palaikymą. Kalbant apie atsinaujinančius energijos išteklius šiuo metu esame tik ilgo kelio pradžioje, o norint priimti tinkamus sprendimus, kurie vestų prie teigiamų rezultatų yra būtina susipažinti su kitų šalių praktika. Labai tikiuosi, jog Gruzijos energetikos sektorius toliau vystysis tinkama linkme ir po dešimtmečio galėsime didžiuotis švaria, atsinaujinančia energija.“ – sakė Gruzijos Energetikos ministras Ilia Eloshvili.

Biomasės energetikos sektorius Lietuvoje taip pat turi kur tobulėti. Šiandien galime pasigirti technologijomis ir žiniomis, kurias esame pasiruošę perduoti Gruzijai. Biokuro technologijų iš Lietuvos kasmet yra eksportuojama už ~100 mln. eur. – tai kuria darbo vietas, mažina biudžeto deficitą,  gerina užsienio prekybos balansą, stiprina lietuviškų prekių ir paslaugų tarptautinį konkurencingumą. Nepaisant to Lietuvoje šiandien neveikia jokia ne bankinė draudimo, garantavimo ar sandorių kreditavimo sistema, kuri galėtų nuimti verslui nuo pečių dalį rizikos naštos ir padidinti šalies įmonių eksporto apimtis. Dažnu atveju tai užkerta kelius eksportuoti technologijas ne į Europos Sąjungos šalis, pavyzdžiui, Gruziją. Ne viena Lietuvoje veikianti ir technologijas gaminanti bei diegianti įmonė yra praradusi pelningus sandorius ir galimas naujas užsienio rinkas užsakovui neturėjus pakankamai lėšų, negavus banko garantijų užsakymui apmokėti.

Šalių atstovai sutarė toliau bendradarbiauti ir dėti visas pastangas, kad biomasės energetikos sritis vystytųsi tinkama linkme ir padėtų priarėti prie bendro šalių tikslo – švarios aplinkos ir laimingos visuomenės!