Header image

Biokuro katilinių technologinės įrangos projektavimas

Tolesnėms diskusijoms pateiktas atnaujintas Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijos projektas

2017 09 05

Energetikos ministerija antrajam derinimo etapui teikia Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) projektą. Jame nubrėžti pagrindiniai valstybės energetikos politikos tikslai iki 2030 m. bei plėtros gairės iki 2050 m.

Rengiant NENS projektą, svarbu išklausyti visuomenės ir skirtingų suinteresuotų grupių nuomonę. Todėl liepos bei rugpjūčio mėnesiais energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas susitiko bei pristatė NENS projektą įvairioms organizacijoms bei asociacijoms, kurios vienija verslo, pramonės, investuotojų bei energetikos atstovus.

„Rengiant ilgalaikę Lietuvos energetikos sektoriaus strategiją labai svarbu ieškoti bendros vizijos ir siekti plataus sutarimo, o tinkamiausi sprendimai atrandami tik diskusijų metu. Todėl ministerija inicijavo susitikimus su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis, iš kurių sulaukėme vertingų pasiūlymų bei argumentuotų pastabų. Atsižvelgdami į jas, atnaujinome NENS projektą ir teikiame jį tolimesnėms diskusijoms“, – sakė ministras Ž. Vaičiūnas.

Per pirmąjį NENS projekto derinimo etapą gauta virš 400 pasiūlymų iš daugiau nei trisdešimties institucijų, organizacijų, įmonių ir piliečių. 

Pasak ministro, susitikimai parodė, kad visuomenė teigiamai įvertino ministerijos nubrėžtas pagrindines energetikos ateities kryptis – energetinį saugumą, konkurencingumą, žaliosios energetikos plėtrą ir inovacijas.

Palaikymo sulaukė energetikos sektoriaus vizija, pagal kurią šio amžiaus viduryje visa šalies energetika būtų visiškai nepriklausoma nuo iškastinio kuro. Strategijoje numatyta, kad 2030 m. beveik pusė suvartojamos energijos turėtų būti pagaminama iš AEI, o 2050 m. energija iš atsinaujinančių ir kitų netaršių šaltinių taps dominuojančia elektros, šilumos bei transporto sektoriuose.

Taip pat diskusijose išryškėjo pritarimas Lietuvos energetinių sistemų integracijai į Europos Sąjungos (ES) energetikos infrastruktūrą bei rinką. Svarbiausi šios srities projektai – elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais bei regioninės gamtinių dujų rinkos sukūrimas.

Dar vienas svarbus energetikos strategijos tikslas – priklausomybės nuo elektros importo mažinimas, stiprinant vietinę elektros energijos gamybą. Strategijoje numatyta, kad 2030 m. elektros importas sumažės dvigubai ir šalies viduje bus pagaminama apie 70 proc. reikalingos elektros.

Ministerija atsižvelgė į diskusijų su visuomenės grupėmis metu gautus pasiūlymus įtvirtinti technologinį neutralumą plėtojant atsinaujinančią energetiką. Viešų aptarimų metu didelis dėmesys atkreiptas į tai, kad būtina stiprinti ir palaikyti lygias konkurencines sąlygas tarp viešojo ir privataus sektorių skirtinguose energetikos sektoriuose. Ministerija atsižvelgė ir atitinkamai papildė NENS projektą minėtomis rekomendacijomis. Siekiant mažinti aplinkos taršą, atnaujintame NENS projekte numatyta, kad iki 2030 m. 50 proc. turėtų sumažėti įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimas miestuose. Strategijos projekte numatyta, kad siekiant pramonės konkurencingumo regione, bus užtikrinta optimali energetikos išteklių kainodara, taip pat industrinėse zonose bus gerinamas elektros energijos tiekimo patikimumas.

Baigus diskusijas su suinteresuotomis grupėmis, NENS projektas rudenį bus teikiamas svarstyti Vyriausybei ir Seimui.

Viešumas yra vienas svarbiausių Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos rengimo principų, todėl visos suinteresuotos visuomenės grupės su atnaujintu NENS projektu gali susipažinti čia.